Kai nepastebimos problemos, gal padėtų faktai?

Šis blogas – viena iš priemonių informuojant visuomenę apie paradoksus ir stagnaciją psichikos sveikatos sistemoje Lietuvoje. Taip, išties, situacija klampi: per 20 nepriklausomybės metų menkai tepasistūmėjome reformuojant psichikos sveikatos apsaugos sistemą:

- ES lėšos neefektyviai skiriamos uždaros rigidiškos sistemos palaikymui. Išsamūs faktai pateikiami ankstesniuose šio blogo autorių tekstuose;

- Psichikos sveikatos strategija neįgyvendinama, apie ką taip pat buvo rašyta šiame bloge. Nors nevyriausybinės organizacijos yra kviečiamos į darbo grupes rengiant priemonių planus (arba nekviečiamos pačios ateina…), tačiau jų siūlymai dažnai neišlieka galutinėse priemonių planų versijose.

- Bendruomeninės psichikos sveikatos paslaugos nevystomos ir nefinansuojamos. Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras – bene vienintelė įstaiga teikianti psichosocialinės reabilitacijos ir priešdarbinės reabilitacijos paslaugas Lietuvoje – pastaraisiais metais patiria finansavimo pertrūkius savo vykdomai veiklai, nors įsteigtas šis centras buvo Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos bei ES struktūrinės paramos dėka. Regis, šiuo atveju tereikia tik palaikyti teikiamas bendruomenines modernias psichikos sveikatos paslaugas finansuojant dirbančius specialistus, bet ir tam lėšų nepakanka…

- Modernios NVO iniciatyvos nepalaikomos. Pavyzdžiui, prieš metus Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė konkursą sveikatinimo srityje dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir pateikus projektus po kurio laiko buvo išsiuntinėti laiškai keliasdešimčiai projektus pateikusių organizacijų, kad neva tai viešoji įstaiga nėra nevyriausybinė/visuomeninė organizacija, todėl pateikti projektai apskritai nebus finansuojami. Nevyriausybininkai liko it musę kandę… Būtent musę, nes suma, kuri galėjo būti kiekvienam iš projektų – keli tūkstančiai litų – tikrai simbolinė.

Taigi mes kalbame, o karavanas eina. Oficialiai psichikos sveikatos sistemos situacija bei jos trūkumai Lietuvoje nėra detaliai įvertinti visiems aiškia vienodai suprantama kalba.

Manau, kad šalia visų vykdomų iniciatyvų labai svarbu yra turėti moksliškai pagrįstų skaičių. Pastaruoju metu sudomino WHO-AIMS –  Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) sukurtas psichikos sveikatos sistemos vertinimo instrumentas. Šio instrumento tikslas – surinkti informaciją siekiant pagerinti psichikos sveikatos sistemą šalyje ar regione bei turėti atskaitos tašką tolimesnių pokyčių stebėjimui. Instrumentas PSO galėtų būti perduotas konkrečios šalies Sveikatos apsaugos ministerijai… 80 šalių yra atlikę šalies psichikos sveikatos sistemos vertinimus. Lietuvai toks įvertinimas būtų labai reikalingas.

Kitas sudominęs projektas – draugiškos nevyriausybinės organizacijos iš Kirgizijos atlikta biudžeto, skiriamo psichiatrijos sistemai, stebėsena. Kirgizijoje 4% visų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų yra skiriama psichikos sveikatai. Taigi ataskaitoje yra analizuojama koks gi finansavimas yra skiriamas įvairioms psichikos sveikatos sistemos dalims bei formuluojami argumentai finansų perskirstymui siekiant daugiau paslaugų skirti bendruomeniniame lygmenyje. Taip pat šiuo projektu siekiama biudžeto skaidrumo ir pilietinės visuomenės įtraukimo į sprendimo priėmimus formuojant biudžetą. Kolegos sakė, kad ši ataskaita padeda jiems bendraujant su politikais ir valdžios atstovais bei kitais būdais skleidžiant deinstucionalizacijos idėją. Tarp kitko, susidarė įspūdis, kad Kirgizijoje pakankamai spartūs pradiniai procesai vyksta deinstucionalizacijos link… o juk vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste Lietuva yra paramos teikėja šiai besivystančiai šaliai.

Taigi sveikintina būtų įvertinti psichikos sveikatos sistemos ir finansavimo situaciją kad galėtumėme kalbėti konkrečių skaičių ir argumentų kalba siekiant pokyčių ir juos vertinant eigoje.

Lietuvos institucijos kviečiamos ratifikuoti tarptautinį dokumentą, įtvirtinant prevencinį žmogaus teisių stebėjimą uždaro tipo institucijose.

Reaguodama į žiniasklaidos viešinamus prievartos institucijose faktus ir bendrą neįgalių asmenų teisių apsaugą Lietuvoje, VšĮ Globali iniciatyva psichiatrijoje (GIP) šiandien išsiuntė raštą LR Prezidentūrai, LR Seimo komitetams, LR Vyriausybei ir atitinkamoms ministerijoms, kreipdamasi ir kviesdama atsakingas institucijas inicijuoti Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško, žeminančio elgesio bei bausmių taikymo uždraudimą papildomojo protokolo (OPCAT) ratifikavimą Lietuvoje. Ratifikavusi OPCAT valstybė prisiimtų įsipareigojimus pagal šį protokolą sukurti Nacionalinį Prevencinį Mechanizmą, kuris užtikrintų reguliarią ir efektyvią uždaro tipo institucijų stebėseną bei juose esančių asmenų teisių apsaugą. GIP pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje nėra efektyviai užtikrinama itin pažeidžiamų asmenų – neįgaliųjų, įskaitant psichikos ar proto negalią turinčių asmenų, teisių apsauga. Nuo sovietinių laikų įtvirtinta uždaro tipo institucijų (psichiatrinių ligoninių, pensionatų) sistema bei minėtų teisinių priežiūros priemonių nebuvimas skatina pažeidimų pakartotinumą ir sukuria abejingumo, atsakomybės bei kontrolės nebuvimo atmosferą.

Su raštu susipažinti galima čia: http://www.gip-vilnius.lt/wp/wp-content/uploads/2011/05/Rastas-del-OPCAT-2011.pdf

JT Asmenų su negalia teisių komitetas priėmė pirmąsias Baigiamąsias pastabas Tuniso atžvilgiu

JT Asmenų su negalia teisių komitetas priėmė pirmąsias Baigiamąsias pastabas Tuniso atžvilgiu, kuriose kritikuojama šalies teisinė bazė ir politika dėl neveiksnumo ir globos sistemos asmenims su negalia, jų laisvės apribojimo negalios pagrindu, balsavimo teisės draudimo. Pateikiamos rekomendacijos yra reikšmingos visoms Konvenciją ratifikavusioms valstybėms, kadangi parodo Komiteto nuostatas konkrečiais klausimais.

Plačiau skaityti GIP internetiniame puslapyje: http://www.gip-vilnius.lt/wp/?p=606#more-606

Apie prievartą institucijose

Apie tai, kad institucijose vyksta prievarta ir kad ji yra slepiama, signalizuoja įvairūs tyrimai. Šio blogo autorių grupės atlikti žmogaus teisių padėties vertinimai vaikų ir suaugusiųjų globos įstaigose jau rodė, kad prievarta tokiose įstaigose vyksta.

Štai pasirodė naujas straipsnis šia tema Kauno dienoje. Citata: “Globos įstaigose gyvenantys neįgalieji, ypač protiškai atsilikę asmenys, yra išnaudojami seksualiai, o jų teisių ne tik kad niekas negina, bet ir jie patys ne visuomet suvokia, kad yra skriaudžiami.”

Ar valstybinės institucijos reaguos į tokią informaciją?

JT Asmenų su negalia konvencija ir jos įgyvendinimo peripetijos Vengrijoje.

Vengrija buvo antroji pasaulio valstybė ir pirmoji Europos Sąjungos valstybė, ratifikavusi JT Asmenų su negalia konvenciją 2007 m. liepos 20 d. Konvencija tarptautiniu mastu, o tuo pačiu ir Vengrijoje, įsigaliojo 2008 m. gegužės 3 d. 2010 m. gegužės 3 d. suėjus dvejiems metams nuo Konvencijos įsigaliojimo, valstybė turėjo pateikti pirmąją ataskaitą apie Konvencijos nuostatų įgyvendinimą šalyje. 2010 m. spalio mėn. buvo pateikta oficiali valstybės ataskaita Neįgaliųjų teisių komitetui. Taip pat buvo pateikta šešėlinė Vengrijos nevyriausybinių organizacijų parengta ataskaita apie neįgalių asmenų žmogaus teisių užtikrinimą Vengrijoje, vadovaujantis Konvencijos nuostatomis. Taigi, Vengrija yra viena pirmųjų valstybių, kuri gali pasigirti savo pasiekimais ar išreikšti nusivylimą dvejų metų laikotarpiu žengtais žingsniais, užtikrinant neįgalių asmenų teises.

Į koaliciją susibūrusios nevyriausybinės organizacijos pateiktoje Šešėlinėje ataskaitoje apgailestauja, jog dvejų metų laikotarpio nepakako, kad Vengrijos teisinė bazė ir politika būtų suderinta su Konvencijos reikalavimais.

Šešėlinėje ataskaitoje analizuojama, kaip Vengrijos įstatymai bei politika atitinka kiekvieną iš Konvencijos straipsnių. Tačiau čia paminėsiu tik keletą esminių nevyriausybinių organizacijų nurodytų neatitikimų.

1. 2011 m. balandžio 18 d. priimta naujoji Vengrijos Konstitucija (kuri turi įsigalioti nuo 2012 m. sausio 1 d.) neužtikrina visiems asmenims lygių žmogaus teisių, t.y. pati Konstitucija automatiškai atima iš psichikos sutrikimų turinčių asmenų balsavimo teisę. Naujosios Konstitucijos XXIII (6) str. įtvirtina, jog “Asmenys, kuriems teismo sprendimu yra apribota balsavimo teisė dėl nustatyto riboto veiksnumo (psichikos sutrikimų) neturi balsavimo teisės”. Nevyrausybinių organizacijų atstovų nuomone, tokia nuostata negali būti žmogaus teises gerbiančios demokratinės valstybės Konstitucijoje ir prieštarauja Konvencijos 29 str. nuostatoms.

2. Daugiau nei 67,000 asmenims su negalia yra atimta sprendimų priėmimo laisvė, kadangi jiems apribotas teisinis veiksnumas. Tai didžiulis skaičius asmenų, palyginus su kitomis panašaus gyventojų skaičiaus šalimis. Dviems trečdaliams iš jų yra nustatytas visiškas neveiksnumas, kuris atima iš jų visas teises ir galimybes spręsti bet kokius su jų gyvenimu susijusius klausimus. Per dvejus metus Vengrijos įstatymų leidėjai nepriėmė Civilinio Kodekso pataisų, kuriomis būtų įtvirtintos alternatyvios pagalbos priemonės padėti asmenims su psichikos sutrikimais įgyvendinti savo teises ( išlaikant teisinį veiksnumą).

3. Daugiau nei 24,000 asmenų Vengrijoje yra uždaryti į dideles institucijas, kuriose yra priversti gyventi atskirti nuo visuomenės. Dar 1998 m. priimtas įstatymas nurodė, kad šis institucijos turi būti uždarytos iki 2010 m. Deja, nebuvo įvykdyta jokia deinstitucionalizacija. 1996 – 2006 metais apie 22 bilijonus Vengrijos forintų buvo panaudota renovuojant šias dideles institucijas. Nors mažesni gyvenimo namai buvo sukurti, tačiau daugumą jų įkurti didelių institucijų teritorijose. Neseniai Vyriausybė paskelbė savo deinstitucionalizacijos strategiją, kurioje nėra numatytas didelių institucijų, skirtų asmenims su psichosocialine (psichikos sutrikimų) negalia uždarymas.

Vertinant dabartinę Lietuvos situaciją bei jos pažangą įgyvendinant Konvencijos nuostatas praėjus beveik vieneriems metas po Konvencijos ratifikavimo (Konvencija Lietuvoje ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d., įsigaliojo Lietuvos atžvilgiu 2010 m. rugsėjo 17 d.), deja, pasigirti taip pat nebūtų kuo. Problemos ir teisinės bazės spragos, susijusios su psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių įgyvendinimu, yra identiškos Vengrijos valstybei.

Airiai skaičiuoja pinigus neįgaliųjų globai ir ragina vyriausybę nustatyti institucijų uždarymo terminą

Inclusion Ireland – didžiausia Airijoje neįgaliųjų organizacija, švęsdama savo 50 metų jubiliejų reikalauja panaikinti stacionarias neįgaliųjų globos įstaigas. Nors neįgaliųjų padėtis šiuo metu yra geresnė negu prieš 50 metų, to negana, teigia organizacijos vadovė Deirdre Carroll.
Žymus airių ekonomistas ir publicistas Jim Power aptaria paslaugų neįgaliesiems ateitį teigdamas, jog šiuo metu tam Airijoje išleidžiama 1,6 mlrd. eurų. Dominuojantis principas priimant sprendimus dėl globos turėtų būti palankiausias kainos ir kokybės santykis, kuris šiuo metu nėra adekvatus, ateityje paslaugų vartotojas turėtų būti pagrindinis prioritetas.

Rusija: Konstitucinis teismas nusisuka nuo institucijų

2011 kovo 29, Sent. Peterburgas, Maskva (Rusija) ir Budapeštas (Vengrija). Rusijos Konstitucinis teismas nusprendė, kad valstybė negali institucionalizuoti asmens su negalia, neesant jo globėjo bendruomenėje.
….
Rusijos Konstitucnis teismas nusprendė, kad asmens patalpinimas į socialinės globos namus prieš jo valią yra prilyginamas laisvės apribojimui ir judėjimo laisvės apribojimui. … teismas pasisakė, kad prieš priimant sprendimą siųsti asmenį į instituciją turi būti atliekamas teisminis įvertinimas, kur galiotų tokios pačios procedūrinės garantijos, kaip ir priverstinės hospitalizacijos metu. Tokia Konstitucinio teismo interpretacija turės tiesioginės įtakos, kadangi bus reikalaujama, kad kiekvieną būtų teismo sprendimas patalpinant neveiksnų asmenį į instituciją. Tam turės būti parengtos atitinkamos įstatyminės procedūros.

Daugiau informacijos: http://www.mdac.info/content/russia-constitutional-court-chips-away-institutions

Latvija jau žengia pirmuosius žingsnius, gerinant psichikos sutrikimų ar intelekto negalią turinčių žmonių teisinę padėtį. Kada šiuo pavyzdžiu paseks Lietuva?

2010 m. gruodžio 23 d. Europos Sąjunga oficialiai ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir tapo pirmąja regionine organizacija prisijungusia prie tarptautinės žmogaus teisių sutarties. Europos neįgaliųjų judėjimas siekė, kad ES ratifikuotų konvenciją dar iki 2010 m. pabaigos, ir sveikina ES žengus šį žingsnį, kuris yra žymus postūmis užtikrinant žmogaus teises ir gerinant gyvenimą 80-iai milijonų neįgalių asmenų Europoje.

Latvija jau žengia pirmuosius žingsnius, gerinant psichikos sutrikimų ar intelekto negalią turinčių žmonių teisinę padėtį. 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje Latvijos Konstitucinis teismas nusprendė, kad šalies civilis įstatymas (358 ir 364 str.), numatantys teisinį neveiksnumą neatitinka Latvijos Konstitucijos 96 str. (teisės į privatų gyvenimą) bei JT neįgaliųjų teisių konvencijos 12 str. Abu šie straipsniai taps negaliojančiais nuo 2012 m. sausio 1 d.

Pasak bylą laimėjusios advokatės: “šiuo metu galiojantys Latvijos įstatymai numato tik visišką neveiksnumą. Jokių kitų alternatyvų nėra. Asmeniui nustačius neveiksnumą, jis/ji neturi teisės balsuoti, neturi teisės… sukurti šeimą, dirbti, gauti neįgalumo pensiją ar bet kokias kitas pajamas, disponuoti nuosavybe, pasirinkti kur gyventi ir t.t.  Veiksnumas gali būti atstatytas tik asmeniui “pasveikus” , o tai praktiškai yra neįmanoma, kadangi nei vienas psichiatras niekada nepasakys, kad    asmuo visiškai pasveiko. Ir mūsų teismai, deja, iki šiol daugiausia remiasi psichiatrų nuomone. Taigi džiugu, kad šie du straipsniai taps negaliojančiais, o visa sistema turės bti keičiama “

Tačiau kada realūs pasikeitimai įvyks Lietuvoje, kur iki šiol LR Konstitucija riboja neveiksniais pripažintų asmenų teisę dalyvauti rinkimuose (34 str.), o Civilinio kodekso nuostatos dėl visiško neveiksnumo ir globos nustatymo psichikos sutrikimų ar proto negalią turintiems žmonėms apriboja visas šių asmenų teises bei prieštarauja JT neįgaliųjų teisių konvencijos 12 str.

Vaiko teisių specialiose globos ir ugdymo įstaigose tyrimas

2006 metais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti vaikų teisių padėtį jų globos ir specialaus ugdymo įstaigose. Išsami tyrimo ataskaita čia.

Tyrimo sritys apėmė:
- bendrą informaciją apie įstaigą, jos tikslus, veiklą, funkcijas, teikiamas paslaugas, darbo metodus, klientų kaitą, darbuotojus;
- įstaigoje globojamus vaikus, jų šeimyninę padėtį, sveikatos būklę, pagrindinius poreikius;
- vaiko teisės augti šeimoje, bendrauti su tėvais, broliais ir seserimis užtikrinimą ir įgyvendinimą;
- smurto ir problemiško elgesio įstaigoje valdymą;
- bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis: vaiko teisių apsaugos tarnybomis, sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, socialinės apsaugos įstaigomis, policija ir kt.;
- pagrindines problemas, iškylančias įstaigos veikloje dėl posovietinio paveldo, teisinės bazės spragų, nesėkmingo tarpžinybinio bendradarbiavimo, neefektyvaus vaikų globos sistemos valdymo ir kitų priežasčių.

Stebėsenos metodas (angl. – monitoring) yra reguliarus tikrinimas lankantis įvairiose vietose, kur tam tikru būdu apribojama žmogaus laisvė. Stebėsenos procesas apima tikrinimo rezultatų pristatymą (žodžiu ar raštu), rekomendacijas atsakingoms nacionalinėms ir tarptautinėms instancijoms bei žiniasklaidai ir tikrinimas, kaip rekomendacijos įgyvendinamos.

Pagrindiniai stacionarios vaikų globos sistemos požymiai:

- socialinė izoliacija
Pagrindiniu savo tikslu globos įstaigos laiko socialinę integraciją, kurią dažniausiai supranta kaip vaiko grąžinimu į visuomenę jam sulaukus pilnametystės, o kol jis yra įstaigoje jam stengiamasi suteikti „laimingą vaikystę“. Savo tikslu įstaigos nelaiko vaiko grąžinimo į šeimą. Vaiko teisių apsaugos tarnybos taip pat laiko išsprendę vaiko problemą, kai jį apgyvendina globos įstaigoje ir tolimesnis darbas su šeima nevyksta.

- nutrūkę ryšiai su šeima
Dauguma įstaigose globojamų vaikų turi tėvus, tačiau vaikams gyvenant įstaigose jų ryšiai silpsta, tuo labiau kad tėvams dažnai trūksta motyvacijos bendrauti su vaikais.

- lengva patekti, tačiau sunku išvykti
Yra numatyti ir labai tiksliai apibrėžti vaiko patekimo į įstaigą būdai, reikalingi dokumentai, rekomendacijos ir sprendimai, tuo tarpu išvykimas anksčiau, negu sulaukus pilnametystės, nėra tiksliai reglamentuotas. Daugeliu atvejų jis priklauso nuo atsitiktinumo ar geros valios. Pvz., retas kuris vaikas palieka specialiąją internatinę mokyklą siekiant švietimo numatytų integracijos tikslų ir yra perkeliamas į bendrojo lavinimo mokyklą.

- institucinė kultūra.
Vaikų globos įstaigose vyraujančią institucinę kultūrą atspindi tokie dalykai kaip tarp globotinių paplitęs specifinės terminologijos vartojimas, įstaigų uždarumas visuomenei, probleminių atvejų slėpimas, įstaigose pasitaikantys smurto atvejai, darbo drausmės pažeidimai, probleminio vaikų elgesio valdymo būdai ir pan.

-  neefektyvios sistemos žala darbuotojams
Svarbu paminėti, jog tyrimo metu apie 90% informacijos buvo gauta iš įstaigų darbuotojų, pastebėjome tendenciją, jog mūsų diskusija su administracija ir darbuotojais tyrimo metu užtrukdavo vis ilgesnį laiko tarpą. Jie labai realistiškai ir kritiškai vertino vaikų globos sistemą, vardijo problemas, kylančias jų darbe dėl nesėkmingo, neefektyvaus sistemos funkcionavimo ir tarpžinybinio bendradarbiavimo. Beveik kiekvienoje įstaigoje buvome labai geranoriškai sutikti ir pripažįstama vaikų teisių stebėsenos ir vaikų globos sistemos vertinimo būtinybė, sudaranti prielaidas galimiems pokyčiams „mes nieko pakeisti negalim, gal jums pavyks“.

Faktas, kad vaikas apgyvendinamas stacionarios globos institucijoje ir ją palieka tik sulaukęs pilnametystės, signalizuoja apie rimtas spragas Lietuvos vaikų globos sistemoje.

ES lėšos stacionariai globa: švaistomas laikas, lėšos, gyvenimai… Praleista galimybė???

Europos bendruomeninių paslaugų koalicija pateikė ataskaitą apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų naudojimą. Iš jos aiškėja, jog šios lėšos buvo investuojamos stacionariai globai, o ne bendruomeninių paslaugų plėtrai ir tokiu būdu prisidėjo didinant neįgaliųjų socialinę atskirtį Centrinėje ir Rytų Europoje.

European Coalition for Community Living, March 2010. Wasted Time, Wasted Money, Wasted Lives … A Wasted Opportunity? – A Focus Report on how the current use of Structural Funds perpetuates the social exclusion of disabled people in Central and Eastern Europe by failing to support the transition from institutional care to community-based services.

Given that the European Union has allocated the Structural Funds to improve the lives of Europeans, it is important to inquire why some countries continue to use this funding to perpetuate the longterm institutionalisation of people with disabilities, an investment that clearly does not improve
their lives. This report considers how Structural Funds can be used to implement policies for deinstitutionalisation. This is because until people with disabilities can leave institutions and live freely in their local communities, they will not be in a position to benefit from other EU and
national policies that promote equal opportunities, non-discrimination and social inclusion.