Moldaviški eksperimentai internatų uždarymo srityje

Tuo metu, kai Lietuvoje milijonai skiriami stacionarios globos įstaigoms rekonstruoti, moldavai ėmėsi radikaliai priešingos bet itin pažangios ir sveikintinos iniciatyvos. 2011 m. vasario mėnesį Moldovos Darbo, socialinės apsaugos ir šeimos ministrė Valentina Buliga paskelbė jog bus uždaroma stacionari vaikų globos įstaiga – Orhei internatas. Visi jo gyventojai – 136 sutrikusio intelekto vaikai – bus integruojami į šeimas, jiems užtikrinant psichosocialines paslaugas bendruomenėje. Uždarymo procesas truks trejus metus, 90 šeimų gaus finansinę paramą, bus įkurtos trys bendruomeninės įstaigos ir devynios mobilios tarnybos, teiksiančios paslaugas kuo arčiau šeimų gyvenamosios vietos. Analogiškos paslaugos numatomos ir dar 800 šeimose gyvenantiems neįgaliems vaikams, siekiant užbėgti už akių jų apgyvendinimui stacionarioje globos įstaigoje. Regione viso numatoma sukurti 270 naujų darbo vietų. Derėtų pabrėžti, jog ambicingieji moldavai lygiuojasi į valstybes, turinčias gilias demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms tradicijas – Naująją Zelandiją, Italiją, Kanadą, kur buvo įgyvendinami panašūs projektai.

Paradoksalu tai, kad 2003 – 2005 metais įgyvendinant tarptautinį projektą „Sutrikusio intelekto vaikų globa Moldovoje“ Lietuvoje lankėsi moldavų specialistai, dirbantys vaikų globos srityje ir čia sėmėsi žinių, patirties, lankė įstaigas, susitiko su vietos ir nacionalinės valdžios atstovais. Projekto įgyvendinimo metu kolegas iš Moldovos stebino Lietuvos pažanga sutrikusio intelekto vaikų globos srityje, progresyvus ir pozityvus valdininkų požiūris, bendruomeninių paslaugų spektras. Deja, žvelgiant iš 20 nepriklausomybės metų perspektyvos, akivaizdu, kad nevyksta jokie planingi strateginiai pokyčiai ir Lietuvoje dominuoja neadekvačiai brangi ir pažeidžianti žmogaus teises stacionari neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių ir vaikų globa. Dabar, ko gero, derėtų inicijuoti atvirkštinius mainus – mums tikrai būtų ko pasimokyti iš pažangios moldavų patirties.

Apie psichoneurologinius pensionatus arba kur teka upės pinigų

Šio blogo autoriai jau daug metų kelia daug klausimų dėl didelių institucijų, skirtų žmonėms, turintiems sunkių psichikos sveikatos sutrikimų – kada šias sovietiniais laikais įkurtas institucijas pakeis modernias bendruomenines paslaugas teikiančios paslaugos, kodėl nėra keliamas šių įstaigų uždarymo ir alternatyvių paslaugų sukūrimo klausimas.

Jau dvidešimt metų Lietuva yra atgavusi nepriklausomybę, tačiau nesimato jokių ženklų, kad kas nors planuotų atsisakyti šių didelių įstaigų. Priešingai, šios įstaigos jau vis geriau ir išmaniau įsisavina Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas ir gaunas milijonines investicijas. O modernias paslaugas (pvz. psichosocialinės reabilitacijos)  teikiančios įstaigos turi nutraukti šių paslaugų teikimą dėl “trūkstamo finansavimo”. Kaip gi čia dabar atsitinka, kad vienoms paslaugoms finansavimo netrūksta ir netgi gauna didžiulias investicijas greta stabilaus biudžetinio finansavimo, o kitoms naujoms ir modernioms paslaugoms nelieka lėšų?

Paimkime vieną tokių įstaigų suaugusiems, kuri buvo įkurta prie buvusios sovietų ir vokiečių koncentracijos stovyklos (įstaigos direktoriaus teigimu “pastatyta ant žmonių kaulų”), ekonominio sunkmečio metu greta stabilaus nuolatinio finansavimo, papildomai iš skylėto valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų papildomai gauna apie 7,9 mln. litų, kai tokio tipo įstaigos jau seniai neturėjo likti. O tokio tipo įstaigų gaunančių finansavimą tiek iš valstybės, tiek iš ES fondų lėšų yra daug.

Nors Psichikos sveikatos strategijoje, priimtoje LR Seimo 2007m. balandžio 3d,. vienas iš šešių prioritetų numato psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendruomenėje plėtrą, tačiau tokios plėtros nė su žiburiu nepavyksta pamatyti. Priešingai, naujas bendruomenines paslaugas, padedančias psichikos sutrikimų turintiems asmenimis savarankiškai ar su papildoma pagalba gyventi, tenka nutraukti dėl nutrūkusio finansavimo.

Kas čia per blogas?

Šį blogą sukūrė grupė kolegų, besirūpinančių psichikos sveikatos klausimais. Neapsikentę vykstančių absurdų, nusprendėme viešinti įvairias problemas ir siekti, kad apie jas sužinotų visuomenė.