Kai nepastebimos problemos, gal padėtų faktai?

Šis blogas – viena iš priemonių informuojant visuomenę apie paradoksus ir stagnaciją psichikos sveikatos sistemoje Lietuvoje. Taip, išties, situacija klampi: per 20 nepriklausomybės metų menkai tepasistūmėjome reformuojant psichikos sveikatos apsaugos sistemą:

– ES lėšos neefektyviai skiriamos uždaros rigidiškos sistemos palaikymui. Išsamūs faktai pateikiami ankstesniuose šio blogo autorių tekstuose;

– Psichikos sveikatos strategija neįgyvendinama, apie ką taip pat buvo rašyta šiame bloge. Nors nevyriausybinės organizacijos yra kviečiamos į darbo grupes rengiant priemonių planus (arba nekviečiamos pačios ateina…), tačiau jų siūlymai dažnai neišlieka galutinėse priemonių planų versijose.

– Bendruomeninės psichikos sveikatos paslaugos nevystomos ir nefinansuojamos. Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras – bene vienintelė įstaiga teikianti psichosocialinės reabilitacijos ir priešdarbinės reabilitacijos paslaugas Lietuvoje – pastaraisiais metais patiria finansavimo pertrūkius savo vykdomai veiklai, nors įsteigtas šis centras buvo Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos bei ES struktūrinės paramos dėka. Regis, šiuo atveju tereikia tik palaikyti teikiamas bendruomenines modernias psichikos sveikatos paslaugas finansuojant dirbančius specialistus, bet ir tam lėšų nepakanka…

– Modernios NVO iniciatyvos nepalaikomos. Pavyzdžiui, prieš metus Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė konkursą sveikatinimo srityje dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir pateikus projektus po kurio laiko buvo išsiuntinėti laiškai keliasdešimčiai projektus pateikusių organizacijų, kad neva tai viešoji įstaiga nėra nevyriausybinė/visuomeninė organizacija, todėl pateikti projektai apskritai nebus finansuojami. Nevyriausybininkai liko it musę kandę… Būtent musę, nes suma, kuri galėjo būti kiekvienam iš projektų – keli tūkstančiai litų – tikrai simbolinė.

Taigi mes kalbame, o karavanas eina. Oficialiai psichikos sveikatos sistemos situacija bei jos trūkumai Lietuvoje nėra detaliai įvertinti visiems aiškia vienodai suprantama kalba.

Manau, kad šalia visų vykdomų iniciatyvų labai svarbu yra turėti moksliškai pagrįstų skaičių. Pastaruoju metu sudomino WHO-AIMS –  Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) sukurtas psichikos sveikatos sistemos vertinimo instrumentas. Šio instrumento tikslas – surinkti informaciją siekiant pagerinti psichikos sveikatos sistemą šalyje ar regione bei turėti atskaitos tašką tolimesnių pokyčių stebėjimui. Instrumentas PSO galėtų būti perduotas konkrečios šalies Sveikatos apsaugos ministerijai… 80 šalių yra atlikę šalies psichikos sveikatos sistemos vertinimus. Lietuvai toks įvertinimas būtų labai reikalingas.

Kitas sudominęs projektas – draugiškos nevyriausybinės organizacijos iš Kirgizijos atlikta biudžeto, skiriamo psichiatrijos sistemai, stebėsena. Kirgizijoje 4% visų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų yra skiriama psichikos sveikatai. Taigi ataskaitoje yra analizuojama koks gi finansavimas yra skiriamas įvairioms psichikos sveikatos sistemos dalims bei formuluojami argumentai finansų perskirstymui siekiant daugiau paslaugų skirti bendruomeniniame lygmenyje. Taip pat šiuo projektu siekiama biudžeto skaidrumo ir pilietinės visuomenės įtraukimo į sprendimo priėmimus formuojant biudžetą. Kolegos sakė, kad ši ataskaita padeda jiems bendraujant su politikais ir valdžios atstovais bei kitais būdais skleidžiant deinstucionalizacijos idėją. Tarp kitko, susidarė įspūdis, kad Kirgizijoje pakankamai spartūs pradiniai procesai vyksta deinstucionalizacijos link… o juk vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste Lietuva yra paramos teikėja šiai besivystančiai šaliai.

Taigi sveikintina būtų įvertinti psichikos sveikatos sistemos ir finansavimo situaciją kad galėtumėme kalbėti konkrečių skaičių ir argumentų kalba siekiant pokyčių ir juos vertinant eigoje.

Lietuvos institucijos kviečiamos ratifikuoti tarptautinį dokumentą, įtvirtinant prevencinį žmogaus teisių stebėjimą uždaro tipo institucijose.

Reaguodama į žiniasklaidos viešinamus prievartos institucijose faktus ir bendrą neįgalių asmenų teisių apsaugą Lietuvoje, VšĮ Globali iniciatyva psichiatrijoje (GIP) šiandien išsiuntė raštą LR Prezidentūrai, LR Seimo komitetams, LR Vyriausybei ir atitinkamoms ministerijoms, kreipdamasi ir kviesdama atsakingas institucijas inicijuoti Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško, žeminančio elgesio bei bausmių taikymo uždraudimą papildomojo protokolo (OPCAT) ratifikavimą Lietuvoje. Ratifikavusi OPCAT valstybė prisiimtų įsipareigojimus pagal šį protokolą sukurti Nacionalinį Prevencinį Mechanizmą, kuris užtikrintų reguliarią ir efektyvią uždaro tipo institucijų stebėseną bei juose esančių asmenų teisių apsaugą. GIP pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje nėra efektyviai užtikrinama itin pažeidžiamų asmenų – neįgaliųjų, įskaitant psichikos ar proto negalią turinčių asmenų, teisių apsauga. Nuo sovietinių laikų įtvirtinta uždaro tipo institucijų (psichiatrinių ligoninių, pensionatų) sistema bei minėtų teisinių priežiūros priemonių nebuvimas skatina pažeidimų pakartotinumą ir sukuria abejingumo, atsakomybės bei kontrolės nebuvimo atmosferą.

Su raštu susipažinti galima čia: http://www.gip-vilnius.lt/wp/wp-content/uploads/2011/05/Rastas-del-OPCAT-2011.pdf

JT Asmenų su negalia teisių komitetas priėmė pirmąsias Baigiamąsias pastabas Tuniso atžvilgiu

JT Asmenų su negalia teisių komitetas priėmė pirmąsias Baigiamąsias pastabas Tuniso atžvilgiu, kuriose kritikuojama šalies teisinė bazė ir politika dėl neveiksnumo ir globos sistemos asmenims su negalia, jų laisvės apribojimo negalios pagrindu, balsavimo teisės draudimo. Pateikiamos rekomendacijos yra reikšmingos visoms Konvenciją ratifikavusioms valstybėms, kadangi parodo Komiteto nuostatas konkrečiais klausimais.

Plačiau skaityti GIP internetiniame puslapyje: http://www.gip-vilnius.lt/wp/?p=606#more-606

Apie prievartą institucijose

Apie tai, kad institucijose vyksta prievarta ir kad ji yra slepiama, signalizuoja įvairūs tyrimai. Šio blogo autorių grupės atlikti žmogaus teisių padėties vertinimai vaikų ir suaugusiųjų globos įstaigose jau rodė, kad prievarta tokiose įstaigose vyksta.

Štai pasirodė naujas straipsnis šia tema Kauno dienoje. Citata: “Globos įstaigose gyvenantys neįgalieji, ypač protiškai atsilikę asmenys, yra išnaudojami seksualiai, o jų teisių ne tik kad niekas negina, bet ir jie patys ne visuomet suvokia, kad yra skriaudžiami.”

Ar valstybinės institucijos reaguos į tokią informaciją?

JT Asmenų su negalia konvencija ir jos įgyvendinimo peripetijos Vengrijoje.

Vengrija buvo antroji pasaulio valstybė ir pirmoji Europos Sąjungos valstybė, ratifikavusi JT Asmenų su negalia konvenciją 2007 m. liepos 20 d. Konvencija tarptautiniu mastu, o tuo pačiu ir Vengrijoje, įsigaliojo 2008 m. gegužės 3 d. 2010 m. gegužės 3 d. suėjus dvejiems metams nuo Konvencijos įsigaliojimo, valstybė turėjo pateikti pirmąją ataskaitą apie Konvencijos nuostatų įgyvendinimą šalyje. 2010 m. spalio mėn. buvo pateikta oficiali valstybės ataskaita Neįgaliųjų teisių komitetui. Taip pat buvo pateikta šešėlinė Vengrijos nevyriausybinių organizacijų parengta ataskaita apie neįgalių asmenų žmogaus teisių užtikrinimą Vengrijoje, vadovaujantis Konvencijos nuostatomis. Taigi, Vengrija yra viena pirmųjų valstybių, kuri gali pasigirti savo pasiekimais ar išreikšti nusivylimą dvejų metų laikotarpiu žengtais žingsniais, užtikrinant neįgalių asmenų teises.

Į koaliciją susibūrusios nevyriausybinės organizacijos pateiktoje Šešėlinėje ataskaitoje apgailestauja, jog dvejų metų laikotarpio nepakako, kad Vengrijos teisinė bazė ir politika būtų suderinta su Konvencijos reikalavimais.

Šešėlinėje ataskaitoje analizuojama, kaip Vengrijos įstatymai bei politika atitinka kiekvieną iš Konvencijos straipsnių. Tačiau čia paminėsiu tik keletą esminių nevyriausybinių organizacijų nurodytų neatitikimų.

1. 2011 m. balandžio 18 d. priimta naujoji Vengrijos Konstitucija (kuri turi įsigalioti nuo 2012 m. sausio 1 d.) neužtikrina visiems asmenims lygių žmogaus teisių, t.y. pati Konstitucija automatiškai atima iš psichikos sutrikimų turinčių asmenų balsavimo teisę. Naujosios Konstitucijos XXIII (6) str. įtvirtina, jog “Asmenys, kuriems teismo sprendimu yra apribota balsavimo teisė dėl nustatyto riboto veiksnumo (psichikos sutrikimų) neturi balsavimo teisės”. Nevyrausybinių organizacijų atstovų nuomone, tokia nuostata negali būti žmogaus teises gerbiančios demokratinės valstybės Konstitucijoje ir prieštarauja Konvencijos 29 str. nuostatoms.

2. Daugiau nei 67,000 asmenims su negalia yra atimta sprendimų priėmimo laisvė, kadangi jiems apribotas teisinis veiksnumas. Tai didžiulis skaičius asmenų, palyginus su kitomis panašaus gyventojų skaičiaus šalimis. Dviems trečdaliams iš jų yra nustatytas visiškas neveiksnumas, kuris atima iš jų visas teises ir galimybes spręsti bet kokius su jų gyvenimu susijusius klausimus. Per dvejus metus Vengrijos įstatymų leidėjai nepriėmė Civilinio Kodekso pataisų, kuriomis būtų įtvirtintos alternatyvios pagalbos priemonės padėti asmenims su psichikos sutrikimais įgyvendinti savo teises ( išlaikant teisinį veiksnumą).

3. Daugiau nei 24,000 asmenų Vengrijoje yra uždaryti į dideles institucijas, kuriose yra priversti gyventi atskirti nuo visuomenės. Dar 1998 m. priimtas įstatymas nurodė, kad šis institucijos turi būti uždarytos iki 2010 m. Deja, nebuvo įvykdyta jokia deinstitucionalizacija. 1996 – 2006 metais apie 22 bilijonus Vengrijos forintų buvo panaudota renovuojant šias dideles institucijas. Nors mažesni gyvenimo namai buvo sukurti, tačiau daugumą jų įkurti didelių institucijų teritorijose. Neseniai Vyriausybė paskelbė savo deinstitucionalizacijos strategiją, kurioje nėra numatytas didelių institucijų, skirtų asmenims su psichosocialine (psichikos sutrikimų) negalia uždarymas.

Vertinant dabartinę Lietuvos situaciją bei jos pažangą įgyvendinant Konvencijos nuostatas praėjus beveik vieneriems metas po Konvencijos ratifikavimo (Konvencija Lietuvoje ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d., įsigaliojo Lietuvos atžvilgiu 2010 m. rugsėjo 17 d.), deja, pasigirti taip pat nebūtų kuo. Problemos ir teisinės bazės spragos, susijusios su psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių įgyvendinimu, yra identiškos Vengrijos valstybei.

Airiai skaičiuoja pinigus neįgaliųjų globai ir ragina vyriausybę nustatyti institucijų uždarymo terminą

Inclusion Ireland – didžiausia Airijoje neįgaliųjų organizacija, švęsdama savo 50 metų jubiliejų reikalauja panaikinti stacionarias neįgaliųjų globos įstaigas. Nors neįgaliųjų padėtis šiuo metu yra geresnė negu prieš 50 metų, to negana, teigia organizacijos vadovė Deirdre Carroll.
Žymus airių ekonomistas ir publicistas Jim Power aptaria paslaugų neįgaliesiems ateitį teigdamas, jog šiuo metu tam Airijoje išleidžiama 1,6 mlrd. eurų. Dominuojantis principas priimant sprendimus dėl globos turėtų būti palankiausias kainos ir kokybės santykis, kuris šiuo metu nėra adekvatus, ateityje paslaugų vartotojas turėtų būti pagrindinis prioritetas.