Lietuvos institucijos kviečiamos ratifikuoti tarptautinį dokumentą, įtvirtinant prevencinį žmogaus teisių stebėjimą uždaro tipo institucijose.

Reaguodama į žiniasklaidos viešinamus prievartos institucijose faktus ir bendrą neįgalių asmenų teisių apsaugą Lietuvoje, VšĮ Globali iniciatyva psichiatrijoje (GIP) šiandien išsiuntė raštą LR Prezidentūrai, LR Seimo komitetams, LR Vyriausybei ir atitinkamoms ministerijoms, kreipdamasi ir kviesdama atsakingas institucijas inicijuoti Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško, žeminančio elgesio bei bausmių taikymo uždraudimą papildomojo protokolo (OPCAT) ratifikavimą Lietuvoje. Ratifikavusi OPCAT valstybė prisiimtų įsipareigojimus pagal šį protokolą sukurti Nacionalinį Prevencinį Mechanizmą, kuris užtikrintų reguliarią ir efektyvią uždaro tipo institucijų stebėseną bei juose esančių asmenų teisių apsaugą. GIP pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje nėra efektyviai užtikrinama itin pažeidžiamų asmenų – neįgaliųjų, įskaitant psichikos ar proto negalią turinčių asmenų, teisių apsauga. Nuo sovietinių laikų įtvirtinta uždaro tipo institucijų (psichiatrinių ligoninių, pensionatų) sistema bei minėtų teisinių priežiūros priemonių nebuvimas skatina pažeidimų pakartotinumą ir sukuria abejingumo, atsakomybės bei kontrolės nebuvimo atmosferą.

Su raštu susipažinti galima čia: http://www.gip-vilnius.lt/wp/wp-content/uploads/2011/05/Rastas-del-OPCAT-2011.pdf

JT Asmenų su negalia teisių komitetas priėmė pirmąsias Baigiamąsias pastabas Tuniso atžvilgiu

JT Asmenų su negalia teisių komitetas priėmė pirmąsias Baigiamąsias pastabas Tuniso atžvilgiu, kuriose kritikuojama šalies teisinė bazė ir politika dėl neveiksnumo ir globos sistemos asmenims su negalia, jų laisvės apribojimo negalios pagrindu, balsavimo teisės draudimo. Pateikiamos rekomendacijos yra reikšmingos visoms Konvenciją ratifikavusioms valstybėms, kadangi parodo Komiteto nuostatas konkrečiais klausimais.

Plačiau skaityti GIP internetiniame puslapyje: http://www.gip-vilnius.lt/wp/?p=606#more-606

JT Asmenų su negalia konvencija ir jos įgyvendinimo peripetijos Vengrijoje.

Vengrija buvo antroji pasaulio valstybė ir pirmoji Europos Sąjungos valstybė, ratifikavusi JT Asmenų su negalia konvenciją 2007 m. liepos 20 d. Konvencija tarptautiniu mastu, o tuo pačiu ir Vengrijoje, įsigaliojo 2008 m. gegužės 3 d. 2010 m. gegužės 3 d. suėjus dvejiems metams nuo Konvencijos įsigaliojimo, valstybė turėjo pateikti pirmąją ataskaitą apie Konvencijos nuostatų įgyvendinimą šalyje. 2010 m. spalio mėn. buvo pateikta oficiali valstybės ataskaita Neįgaliųjų teisių komitetui. Taip pat buvo pateikta šešėlinė Vengrijos nevyriausybinių organizacijų parengta ataskaita apie neįgalių asmenų žmogaus teisių užtikrinimą Vengrijoje, vadovaujantis Konvencijos nuostatomis. Taigi, Vengrija yra viena pirmųjų valstybių, kuri gali pasigirti savo pasiekimais ar išreikšti nusivylimą dvejų metų laikotarpiu žengtais žingsniais, užtikrinant neįgalių asmenų teises.

Į koaliciją susibūrusios nevyriausybinės organizacijos pateiktoje Šešėlinėje ataskaitoje apgailestauja, jog dvejų metų laikotarpio nepakako, kad Vengrijos teisinė bazė ir politika būtų suderinta su Konvencijos reikalavimais.

Šešėlinėje ataskaitoje analizuojama, kaip Vengrijos įstatymai bei politika atitinka kiekvieną iš Konvencijos straipsnių. Tačiau čia paminėsiu tik keletą esminių nevyriausybinių organizacijų nurodytų neatitikimų.

1. 2011 m. balandžio 18 d. priimta naujoji Vengrijos Konstitucija (kuri turi įsigalioti nuo 2012 m. sausio 1 d.) neužtikrina visiems asmenims lygių žmogaus teisių, t.y. pati Konstitucija automatiškai atima iš psichikos sutrikimų turinčių asmenų balsavimo teisę. Naujosios Konstitucijos XXIII (6) str. įtvirtina, jog “Asmenys, kuriems teismo sprendimu yra apribota balsavimo teisė dėl nustatyto riboto veiksnumo (psichikos sutrikimų) neturi balsavimo teisės”. Nevyrausybinių organizacijų atstovų nuomone, tokia nuostata negali būti žmogaus teises gerbiančios demokratinės valstybės Konstitucijoje ir prieštarauja Konvencijos 29 str. nuostatoms.

2. Daugiau nei 67,000 asmenims su negalia yra atimta sprendimų priėmimo laisvė, kadangi jiems apribotas teisinis veiksnumas. Tai didžiulis skaičius asmenų, palyginus su kitomis panašaus gyventojų skaičiaus šalimis. Dviems trečdaliams iš jų yra nustatytas visiškas neveiksnumas, kuris atima iš jų visas teises ir galimybes spręsti bet kokius su jų gyvenimu susijusius klausimus. Per dvejus metus Vengrijos įstatymų leidėjai nepriėmė Civilinio Kodekso pataisų, kuriomis būtų įtvirtintos alternatyvios pagalbos priemonės padėti asmenims su psichikos sutrikimais įgyvendinti savo teises ( išlaikant teisinį veiksnumą).

3. Daugiau nei 24,000 asmenų Vengrijoje yra uždaryti į dideles institucijas, kuriose yra priversti gyventi atskirti nuo visuomenės. Dar 1998 m. priimtas įstatymas nurodė, kad šis institucijos turi būti uždarytos iki 2010 m. Deja, nebuvo įvykdyta jokia deinstitucionalizacija. 1996 – 2006 metais apie 22 bilijonus Vengrijos forintų buvo panaudota renovuojant šias dideles institucijas. Nors mažesni gyvenimo namai buvo sukurti, tačiau daugumą jų įkurti didelių institucijų teritorijose. Neseniai Vyriausybė paskelbė savo deinstitucionalizacijos strategiją, kurioje nėra numatytas didelių institucijų, skirtų asmenims su psichosocialine (psichikos sutrikimų) negalia uždarymas.

Vertinant dabartinę Lietuvos situaciją bei jos pažangą įgyvendinant Konvencijos nuostatas praėjus beveik vieneriems metas po Konvencijos ratifikavimo (Konvencija Lietuvoje ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d., įsigaliojo Lietuvos atžvilgiu 2010 m. rugsėjo 17 d.), deja, pasigirti taip pat nebūtų kuo. Problemos ir teisinės bazės spragos, susijusios su psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių įgyvendinimu, yra identiškos Vengrijos valstybei.

Rusija: Konstitucinis teismas nusisuka nuo institucijų

2011 kovo 29, Sent. Peterburgas, Maskva (Rusija) ir Budapeštas (Vengrija). Rusijos Konstitucinis teismas nusprendė, kad valstybė negali institucionalizuoti asmens su negalia, neesant jo globėjo bendruomenėje.
….
Rusijos Konstitucnis teismas nusprendė, kad asmens patalpinimas į socialinės globos namus prieš jo valią yra prilyginamas laisvės apribojimui ir judėjimo laisvės apribojimui. … teismas pasisakė, kad prieš priimant sprendimą siųsti asmenį į instituciją turi būti atliekamas teisminis įvertinimas, kur galiotų tokios pačios procedūrinės garantijos, kaip ir priverstinės hospitalizacijos metu. Tokia Konstitucinio teismo interpretacija turės tiesioginės įtakos, kadangi bus reikalaujama, kad kiekvieną būtų teismo sprendimas patalpinant neveiksnų asmenį į instituciją. Tam turės būti parengtos atitinkamos įstatyminės procedūros.

Daugiau informacijos: http://www.mdac.info/content/russia-constitutional-court-chips-away-institutions

Latvija jau žengia pirmuosius žingsnius, gerinant psichikos sutrikimų ar intelekto negalią turinčių žmonių teisinę padėtį. Kada šiuo pavyzdžiu paseks Lietuva?

2010 m. gruodžio 23 d. Europos Sąjunga oficialiai ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir tapo pirmąja regionine organizacija prisijungusia prie tarptautinės žmogaus teisių sutarties. Europos neįgaliųjų judėjimas siekė, kad ES ratifikuotų konvenciją dar iki 2010 m. pabaigos, ir sveikina ES žengus šį žingsnį, kuris yra žymus postūmis užtikrinant žmogaus teises ir gerinant gyvenimą 80-iai milijonų neįgalių asmenų Europoje.

Latvija jau žengia pirmuosius žingsnius, gerinant psichikos sutrikimų ar intelekto negalią turinčių žmonių teisinę padėtį. 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje Latvijos Konstitucinis teismas nusprendė, kad šalies civilis įstatymas (358 ir 364 str.), numatantys teisinį neveiksnumą neatitinka Latvijos Konstitucijos 96 str. (teisės į privatų gyvenimą) bei JT neįgaliųjų teisių konvencijos 12 str. Abu šie straipsniai taps negaliojančiais nuo 2012 m. sausio 1 d.

Pasak bylą laimėjusios advokatės: “šiuo metu galiojantys Latvijos įstatymai numato tik visišką neveiksnumą. Jokių kitų alternatyvų nėra. Asmeniui nustačius neveiksnumą, jis/ji neturi teisės balsuoti, neturi teisės… sukurti šeimą, dirbti, gauti neįgalumo pensiją ar bet kokias kitas pajamas, disponuoti nuosavybe, pasirinkti kur gyventi ir t.t.  Veiksnumas gali būti atstatytas tik asmeniui “pasveikus” , o tai praktiškai yra neįmanoma, kadangi nei vienas psichiatras niekada nepasakys, kad    asmuo visiškai pasveiko. Ir mūsų teismai, deja, iki šiol daugiausia remiasi psichiatrų nuomone. Taigi džiugu, kad šie du straipsniai taps negaliojančiais, o visa sistema turės bti keičiama “

Tačiau kada realūs pasikeitimai įvyks Lietuvoje, kur iki šiol LR Konstitucija riboja neveiksniais pripažintų asmenų teisę dalyvauti rinkimuose (34 str.), o Civilinio kodekso nuostatos dėl visiško neveiksnumo ir globos nustatymo psichikos sutrikimų ar proto negalią turintiems žmonėms apriboja visas šių asmenų teises bei prieštarauja JT neįgaliųjų teisių konvencijos 12 str.