Kai nepastebimos problemos, gal padėtų faktai?

Šis blogas – viena iš priemonių informuojant visuomenę apie paradoksus ir stagnaciją psichikos sveikatos sistemoje Lietuvoje. Taip, išties, situacija klampi: per 20 nepriklausomybės metų menkai tepasistūmėjome reformuojant psichikos sveikatos apsaugos sistemą:

– ES lėšos neefektyviai skiriamos uždaros rigidiškos sistemos palaikymui. Išsamūs faktai pateikiami ankstesniuose šio blogo autorių tekstuose;

– Psichikos sveikatos strategija neįgyvendinama, apie ką taip pat buvo rašyta šiame bloge. Nors nevyriausybinės organizacijos yra kviečiamos į darbo grupes rengiant priemonių planus (arba nekviečiamos pačios ateina…), tačiau jų siūlymai dažnai neišlieka galutinėse priemonių planų versijose.

– Bendruomeninės psichikos sveikatos paslaugos nevystomos ir nefinansuojamos. Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras – bene vienintelė įstaiga teikianti psichosocialinės reabilitacijos ir priešdarbinės reabilitacijos paslaugas Lietuvoje – pastaraisiais metais patiria finansavimo pertrūkius savo vykdomai veiklai, nors įsteigtas šis centras buvo Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos bei ES struktūrinės paramos dėka. Regis, šiuo atveju tereikia tik palaikyti teikiamas bendruomenines modernias psichikos sveikatos paslaugas finansuojant dirbančius specialistus, bet ir tam lėšų nepakanka…

– Modernios NVO iniciatyvos nepalaikomos. Pavyzdžiui, prieš metus Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė konkursą sveikatinimo srityje dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir pateikus projektus po kurio laiko buvo išsiuntinėti laiškai keliasdešimčiai projektus pateikusių organizacijų, kad neva tai viešoji įstaiga nėra nevyriausybinė/visuomeninė organizacija, todėl pateikti projektai apskritai nebus finansuojami. Nevyriausybininkai liko it musę kandę… Būtent musę, nes suma, kuri galėjo būti kiekvienam iš projektų – keli tūkstančiai litų – tikrai simbolinė.

Taigi mes kalbame, o karavanas eina. Oficialiai psichikos sveikatos sistemos situacija bei jos trūkumai Lietuvoje nėra detaliai įvertinti visiems aiškia vienodai suprantama kalba.

Manau, kad šalia visų vykdomų iniciatyvų labai svarbu yra turėti moksliškai pagrįstų skaičių. Pastaruoju metu sudomino WHO-AIMS –  Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) sukurtas psichikos sveikatos sistemos vertinimo instrumentas. Šio instrumento tikslas – surinkti informaciją siekiant pagerinti psichikos sveikatos sistemą šalyje ar regione bei turėti atskaitos tašką tolimesnių pokyčių stebėjimui. Instrumentas PSO galėtų būti perduotas konkrečios šalies Sveikatos apsaugos ministerijai… 80 šalių yra atlikę šalies psichikos sveikatos sistemos vertinimus. Lietuvai toks įvertinimas būtų labai reikalingas.

Kitas sudominęs projektas – draugiškos nevyriausybinės organizacijos iš Kirgizijos atlikta biudžeto, skiriamo psichiatrijos sistemai, stebėsena. Kirgizijoje 4% visų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų yra skiriama psichikos sveikatai. Taigi ataskaitoje yra analizuojama koks gi finansavimas yra skiriamas įvairioms psichikos sveikatos sistemos dalims bei formuluojami argumentai finansų perskirstymui siekiant daugiau paslaugų skirti bendruomeniniame lygmenyje. Taip pat šiuo projektu siekiama biudžeto skaidrumo ir pilietinės visuomenės įtraukimo į sprendimo priėmimus formuojant biudžetą. Kolegos sakė, kad ši ataskaita padeda jiems bendraujant su politikais ir valdžios atstovais bei kitais būdais skleidžiant deinstucionalizacijos idėją. Tarp kitko, susidarė įspūdis, kad Kirgizijoje pakankamai spartūs pradiniai procesai vyksta deinstucionalizacijos link… o juk vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste Lietuva yra paramos teikėja šiai besivystančiai šaliai.

Taigi sveikintina būtų įvertinti psichikos sveikatos sistemos ir finansavimo situaciją kad galėtumėme kalbėti konkrečių skaičių ir argumentų kalba siekiant pokyčių ir juos vertinant eigoje.

Reklama