Latvija jau žengia pirmuosius žingsnius, gerinant psichikos sutrikimų ar intelekto negalią turinčių žmonių teisinę padėtį. Kada šiuo pavyzdžiu paseks Lietuva?

2010 m. gruodžio 23 d. Europos Sąjunga oficialiai ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir tapo pirmąja regionine organizacija prisijungusia prie tarptautinės žmogaus teisių sutarties. Europos neįgaliųjų judėjimas siekė, kad ES ratifikuotų konvenciją dar iki 2010 m. pabaigos, ir sveikina ES žengus šį žingsnį, kuris yra žymus postūmis užtikrinant žmogaus teises ir gerinant gyvenimą 80-iai milijonų neįgalių asmenų Europoje.

Latvija jau žengia pirmuosius žingsnius, gerinant psichikos sutrikimų ar intelekto negalią turinčių žmonių teisinę padėtį. 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje Latvijos Konstitucinis teismas nusprendė, kad šalies civilis įstatymas (358 ir 364 str.), numatantys teisinį neveiksnumą neatitinka Latvijos Konstitucijos 96 str. (teisės į privatų gyvenimą) bei JT neįgaliųjų teisių konvencijos 12 str. Abu šie straipsniai taps negaliojančiais nuo 2012 m. sausio 1 d.

Pasak bylą laimėjusios advokatės: “šiuo metu galiojantys Latvijos įstatymai numato tik visišką neveiksnumą. Jokių kitų alternatyvų nėra. Asmeniui nustačius neveiksnumą, jis/ji neturi teisės balsuoti, neturi teisės… sukurti šeimą, dirbti, gauti neįgalumo pensiją ar bet kokias kitas pajamas, disponuoti nuosavybe, pasirinkti kur gyventi ir t.t.  Veiksnumas gali būti atstatytas tik asmeniui “pasveikus” , o tai praktiškai yra neįmanoma, kadangi nei vienas psichiatras niekada nepasakys, kad    asmuo visiškai pasveiko. Ir mūsų teismai, deja, iki šiol daugiausia remiasi psichiatrų nuomone. Taigi džiugu, kad šie du straipsniai taps negaliojančiais, o visa sistema turės bti keičiama “

Tačiau kada realūs pasikeitimai įvyks Lietuvoje, kur iki šiol LR Konstitucija riboja neveiksniais pripažintų asmenų teisę dalyvauti rinkimuose (34 str.), o Civilinio kodekso nuostatos dėl visiško neveiksnumo ir globos nustatymo psichikos sutrikimų ar proto negalią turintiems žmonėms apriboja visas šių asmenų teises bei prieštarauja JT neįgaliųjų teisių konvencijos 12 str.

Vaiko teisių specialiose globos ir ugdymo įstaigose tyrimas

2006 metais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti vaikų teisių padėtį jų globos ir specialaus ugdymo įstaigose. Išsami tyrimo ataskaita čia.

Tyrimo sritys apėmė:
– bendrą informaciją apie įstaigą, jos tikslus, veiklą, funkcijas, teikiamas paslaugas, darbo metodus, klientų kaitą, darbuotojus;
– įstaigoje globojamus vaikus, jų šeimyninę padėtį, sveikatos būklę, pagrindinius poreikius;
– vaiko teisės augti šeimoje, bendrauti su tėvais, broliais ir seserimis užtikrinimą ir įgyvendinimą;
– smurto ir problemiško elgesio įstaigoje valdymą;
– bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis: vaiko teisių apsaugos tarnybomis, sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, socialinės apsaugos įstaigomis, policija ir kt.;
– pagrindines problemas, iškylančias įstaigos veikloje dėl posovietinio paveldo, teisinės bazės spragų, nesėkmingo tarpžinybinio bendradarbiavimo, neefektyvaus vaikų globos sistemos valdymo ir kitų priežasčių.

Stebėsenos metodas (angl. – monitoring) yra reguliarus tikrinimas lankantis įvairiose vietose, kur tam tikru būdu apribojama žmogaus laisvė. Stebėsenos procesas apima tikrinimo rezultatų pristatymą (žodžiu ar raštu), rekomendacijas atsakingoms nacionalinėms ir tarptautinėms instancijoms bei žiniasklaidai ir tikrinimas, kaip rekomendacijos įgyvendinamos.

Pagrindiniai stacionarios vaikų globos sistemos požymiai:

– socialinė izoliacija
Pagrindiniu savo tikslu globos įstaigos laiko socialinę integraciją, kurią dažniausiai supranta kaip vaiko grąžinimu į visuomenę jam sulaukus pilnametystės, o kol jis yra įstaigoje jam stengiamasi suteikti „laimingą vaikystę“. Savo tikslu įstaigos nelaiko vaiko grąžinimo į šeimą. Vaiko teisių apsaugos tarnybos taip pat laiko išsprendę vaiko problemą, kai jį apgyvendina globos įstaigoje ir tolimesnis darbas su šeima nevyksta.

– nutrūkę ryšiai su šeima
Dauguma įstaigose globojamų vaikų turi tėvus, tačiau vaikams gyvenant įstaigose jų ryšiai silpsta, tuo labiau kad tėvams dažnai trūksta motyvacijos bendrauti su vaikais.

– lengva patekti, tačiau sunku išvykti
Yra numatyti ir labai tiksliai apibrėžti vaiko patekimo į įstaigą būdai, reikalingi dokumentai, rekomendacijos ir sprendimai, tuo tarpu išvykimas anksčiau, negu sulaukus pilnametystės, nėra tiksliai reglamentuotas. Daugeliu atvejų jis priklauso nuo atsitiktinumo ar geros valios. Pvz., retas kuris vaikas palieka specialiąją internatinę mokyklą siekiant švietimo numatytų integracijos tikslų ir yra perkeliamas į bendrojo lavinimo mokyklą.

– institucinė kultūra.
Vaikų globos įstaigose vyraujančią institucinę kultūrą atspindi tokie dalykai kaip tarp globotinių paplitęs specifinės terminologijos vartojimas, įstaigų uždarumas visuomenei, probleminių atvejų slėpimas, įstaigose pasitaikantys smurto atvejai, darbo drausmės pažeidimai, probleminio vaikų elgesio valdymo būdai ir pan.

–  neefektyvios sistemos žala darbuotojams
Svarbu paminėti, jog tyrimo metu apie 90% informacijos buvo gauta iš įstaigų darbuotojų, pastebėjome tendenciją, jog mūsų diskusija su administracija ir darbuotojais tyrimo metu užtrukdavo vis ilgesnį laiko tarpą. Jie labai realistiškai ir kritiškai vertino vaikų globos sistemą, vardijo problemas, kylančias jų darbe dėl nesėkmingo, neefektyvaus sistemos funkcionavimo ir tarpžinybinio bendradarbiavimo. Beveik kiekvienoje įstaigoje buvome labai geranoriškai sutikti ir pripažįstama vaikų teisių stebėsenos ir vaikų globos sistemos vertinimo būtinybė, sudaranti prielaidas galimiems pokyčiams „mes nieko pakeisti negalim, gal jums pavyks“.

Faktas, kad vaikas apgyvendinamas stacionarios globos institucijoje ir ją palieka tik sulaukęs pilnametystės, signalizuoja apie rimtas spragas Lietuvos vaikų globos sistemoje.

ES lėšos stacionariai globa: švaistomas laikas, lėšos, gyvenimai… Praleista galimybė???

Europos bendruomeninių paslaugų koalicija pateikė ataskaitą apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų naudojimą. Iš jos aiškėja, jog šios lėšos buvo investuojamos stacionariai globai, o ne bendruomeninių paslaugų plėtrai ir tokiu būdu prisidėjo didinant neįgaliųjų socialinę atskirtį Centrinėje ir Rytų Europoje.

European Coalition for Community Living, March 2010. Wasted Time, Wasted Money, Wasted Lives … A Wasted Opportunity? – A Focus Report on how the current use of Structural Funds perpetuates the social exclusion of disabled people in Central and Eastern Europe by failing to support the transition from institutional care to community-based services.

Given that the European Union has allocated the Structural Funds to improve the lives of Europeans, it is important to inquire why some countries continue to use this funding to perpetuate the longterm institutionalisation of people with disabilities, an investment that clearly does not improve
their lives. This report considers how Structural Funds can be used to implement policies for deinstitutionalisation. This is because until people with disabilities can leave institutions and live freely in their local communities, they will not be in a position to benefit from other EU and
national policies that promote equal opportunities, non-discrimination and social inclusion.

2004-2005 metų Žmogaus teisių stebėsenos uždarose psichikos sveikatos priežiūros ir globos institucijose ataskaita

Stacionarios globos institucijos

Pirmosios didelės stacionarios globos įstaigos buvo skirtos pagyvenusiems, sergantiems, neįgaliems, be globos likusiems vaikams – asmenims, kurie patys negali savimi pasirūpinti ir pasikliauti tradicine šeimos ar bendruomenės parama. Kuriantis gerovės valstybėms, socialinės apsaugos sistemose globos įstaigos taip pat užėmė svarbią vietą. Buvo tikima, kad specialiųjų poreikių turintys žmonės efektyviau gauna paslaugas tuomet, kai jie sukoncentruoti vienoje vietoje. Stacionarios globos įstaigos įsitvirtino modernios visuomenės struktūrose, tapo neatskiriama globos sistemos ir socialinės politikos dalimi, įsitvirtino visuomenės supratime apie sutrikusio intelekto ir psichikos ligomis sergančius asmenis ir jų poreikį globai. Įstaigos liko didelės, tačiau jose ėmė dirbti įvairūs specialistai, teikiamos įvairios paslaugos, jos buvo plečiamos, renovuojamos, statomos naujos, augo globojamų asmenų skaičius. Nors šie pokyčiai iš esmės pagerino įstaigose globojamų asmenų kasdienybę, tačiau nemažėjo teisių pažeidimų, kylančių dėl įstaigos dydžio, uždarumo ir hierarchinių santykių tarp darbuotojų ir globotinių. Šie požymiai dideles stacionarias globos įstaigas leidžia priskirti prie kitų disciplinarinės visuomenės institucijų – kalėjimų, ligoninių, lagerių, kuriuos Foucault 1995 laiko galingomis socialinės kontrolės priemonėmis, skirtomis disciplinuoti žmonių elgesį.
Globa stacionariose įstaigose paskutiniais XX a. dešimtmečiais nusipelnė daug kritikos ir vis labiau imta suvokti kaip paskutinė instancija, kai kitos paslaugos neveiksmingos. Sutinkama, kad globa turi būti individualizuota, maksimaliai pritaikyta prie globos reikalingo asmens poreikių, jo vidinių ir išorinių resursų, o standartizuoti, universalūs ir masiniai paslaugų teikimo būdai nėra sėkmingi ir efektyvūs. Nors bendruomeninė globa geriau atitinka globos reikalingų asmenų poreikius, yra pigesnė, naudingesnė tiek iš individualios, tiek iš visuomeninės perspektyvos, tačiau postsovietinėse valstybėse ji įsitvirtina nelengvai. Autoriai identifikuoja tris pagrindines priežasčių, lėmusių stacionarios globos sistemos gajumą, grupes: struktūrinės priežastys – bendra socialinės apsaugos sistema, neefektyvus finansavimas, politinės valios stygius; išorinės priežastys – Vakarų šalių teikiama parama stacionarios globos įstaigoms postsovietinėse šalyse ir neigiamos visuomenės nuostatos globos namų gyventojų atžvilgiu.
Vienos buvusio Sovietinio bloko šalys nuveikė daugiau, siekdamos deinstitucionalizuoti ir decentralizuoti globą, kitos – mažiau. Lietuva XX-XXI a. sandūroje save pozicionavo kaip pažangią sovietinio regiono lyderę, sėkmingai vykdančią sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų integraciją į visuomenę, bendruomeninės globos sistemos vystymą, iniciavo ir vykdė daugelį gerosios patirties sklaidos projektų. Politikų, valdininkų, paslaugų teikėjų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų delegacijos iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos Federacijos, Moldovos, Gruzijos, Kazachijos, Kirgizijos, Uzbekijos lankėsi Lietuvos nacionalinės ir vietos valdžios įstaigose bei paslaugų teikimo tarnybose, dalyvavo mūsų specialistų organizuojamuose ir vedamuose mokymuose. Lietuvos situacijai galima adaptuoti Wallker 1997 teiginį , jog organizuodami mokymus, skleisdami patirtį apie deinstitucionalizaciją, bendruomeninę globą, sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų integraciją į visuomenę įtikėjome, jog psichikos sveikatos sistemos reforma vyksta ir Lietuva vis dar yra sektinas pavyzdys kitoms buvusioms Sovietų Sąjungoms šalims. Tačiau statistiniai duomenys, mokesčių mokėtojų bei Europos Sąjungos skiriamo finansavimo paskirstymo srautai socialinės globos sistemai bei žmogaus teisių padėties tyrimai rodo diametraliai priešingą situaciją.

Čia galima susipažinti su 2004-2005 metų Žmogaus teisių stebėsenos uždarose psichikos sveikatos priežiūros ir globos institucijose ataskaita. Projekto metu atliktas tyrimas patvirtino, kad buitinės sąlygos pensionatuose dabar yra daug geresnės: pastatyta naujų korpusų, suremontuota kambarių, sumažinta viename kambaryje gyvenančių asmenų. Tačiau tai tik stiprina stacionarios globos sistemos pozicijas ir didina jos paslaugomis besinaudojančių žmonių skaičių, kadangi šuo metu tai atrodo vienintelė patraukli rūpinimosi psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis alternatyva. Dėl tų pačių priežasčių Lietuva linksniuojama tarptautinėse ataskaitose kaip investuojanti didžiulį kiekį lėšų į neefektyvią institucinę globos sistemą.

Deja, investicijos į stacionarių institucijų modernizavimą neišsprendžia žmogaus teisių problemų. Nepaisant to, kad per pastaruosius 15 metų padėtis Lietuvos stacionariose institucijose, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, pagerėjo labiausiai, mūsų šalyje vis dar akivaizdžiai pažeidžiamos įvairios psichikos sutrikimų turinčių asmenų žmogaus teisės. Didelė stacionari institucija, sukurta „netinkamiems“ visuomenės nariams izoliuoti ir pasižyminti totalitarinės institucijos ypatybėmis, iš esmės negali užtikrinti žmogaus teisės į privataus gyvenimo gerbimą, informaciją, mažiausiai ribojančią aplinką, judėjimo laisvę ir kitas fundamentalias žmogaus teises. Taigi toliau sukasi ydingas ratas — kuo labiau pažeidžiamos psichikos pacientų žmogaus teisės arba, kitaip tariant, kuo labiau jie luošinami socialiai, skatinant visišką priklausomybę nuo globos, tuo brangiau valstybei kainuoja juos išlaikyti.

Europos Komisija rekomenduoja nenaudoti Struktūrinių fondų lėšų starionarioms globos įstaigoms stiprinti

Europos Komisijos išleistoje ekspertų grupės ataskaitoje apie perėjimą nuo institucinės prie bendruomeninių paslaugų (Report of the Ad Hoc Expert Group on the Transition from Institutional to Community-based Care) pateikiamos įvairios rekomendacijos ES narėms. Vienoje iš rekomendacijų ES Struktūrinių fondų lėšas siūloma panaudoti kuriant naujas bendruomenines paslaugas ir skatinama užtikrinti, kad šių fondų lėšos nebūtų naudojamos institucijų stiprinimui:

Use the Structural Funds for the transition from institutional to community-based care. The European Social Fund can provide funding for the training (and re-training) of staff while the European Regional Development Fund (ERDF) can simultaneously be used for developing social  infrastructure which will support the new community-based services. Member States should ensure that funds from the ERDF are not used to build new segregating residential institutions and that their use for improving the infrastructure of existing ones, if allowed at all, is tied with investment into systemic care reform and does not exceed 10% of the overall expenses.

Panašu, kad Struktūrinių fondų lėšos yra labai sėkmingai įsisavinamos būtent stacionarių globos institucijų stiprinimui, priešingai negu rekomenduoja Europos Komisija.

Apie Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimą

Pirmieji ketveri metai po  Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo 2007m. balandžio 3 dieną praėjo su apgailestavimu stebint kaip  šimtai milijonų Lietuvos biudžeto ir ES struktūrinių fondų lėšų nesustabdomai plaukia stiprinti  tas įstaigas ir paslaugas kurios gilina esančios psichikos sveikatos sistemos ydingumą – dideles centralizuotas psichiatrijos ir nuolatinės globos įstaigas.  Lietuva ir vėl pasirodė nepasirengusi tinkamai investuoti į psichikos sveikatą. Nė vienas iš  Seimo patvirtintos Strategijos principų nebuvo pradėtas iš esmės įgyvendinti. Jei 2005-2007 metais atrodė kad Lietuva rimtai pasiryžo  spręsti susikaupusias sisteminio lygio  visuomenės psichikos sveikatos problemas, tai dabar – patvirtinus tam skirtą Strategiją,  politinės valios ją atsakingai vykdyti  nesimato.

Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytos darbo grupės rengtame programos projekte, numatant Strategijos įgyvendinimo finansavimą 2011-2013 metų  priemonėms,  iš esmės  vėl nėra  numatyta nei resursų, nei svertų kurie leistų prioritetiškai plėtoti Strategijoje numatytas naujas investavimo modernias priemones (bendruomenines paslaugas, veiksmingas prevencines programas, nepriklausomą žmogaus teisių stebėseną) ir kartu stabdyti  neefektyvius dabartinės sistemos finansavimo srautus (visų pirma – institucionalizaciją). Veiksmingų psichosocialinių paslaugų plėtra vaikams ir suaugusiems bendruomenės lygyje ir toliau liks užblokuota.  Taip pat nenumatyta adekvačių lėšų konkrečioms priemonėms, kuriomis galima būtų įgyvendinti kitus svarbiausius Strategijos principus.  Labai tikėtina kad  po 3 metų Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema bus dar labiau negu dabar įklimpusi tam ydingame bejėgiškumo ir ydingų investicijų rate, kuris jau seniai įvardintas ir  kuriam įveikti buvo patvirtinta Psichikos sveikatos strategija.  Neaišku, kokio lygio sprendimu numatyta skirti  visoms Strategijos įgyvendinimo priemonėms valstybės mastu tik apie 2 milijonus litų, pusę šios sumos numatant socialinei reklamai.

Man teko aktyviai dalyvauti kuriant  Strategiją tuo metu kai Lietuva tikėjo sėkme ir  buvo laikoma vienu iš Europos lyderiu psichikos sveikatos srityje. Iki šiol tikiu kad Lietuva gali ir privalo  sustabdyti ydingos psichikos sveikatos priežiūros sistemos plėtrą. Todėl negaliu sutikti su  tuo kad dar 3 metams būtų užprogramuotas nesėkmės scenarijus. Manau kad atsakomybę už Seimo  patvirtintos Psichikos sveikatos strategijos nevykdymą turi prisiimti  Vyriausybė ir  atsakingų ministerijų vadovai.

 

Apie tikruosius prioritetus

Viename iš LR Ūkio ministerijos dokumentų “Valstybės projektų, siūlomų finansuoti iš Europos Sąjungos fondų lėšų pagal priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“, sąrašas“ galima rasti informacijos apie siūlomus finansuoti projektus. Peržvelgus psichikos sveikatos įstaigas, galima konstatuoti, kad:

1. Visos psichikos sveikatos įstaigos, kurioms planuojamas finansavimas – STACIONARINĖS. Arba pensionatai, arba psichiatrijos ligoninės. Nė viena įstaiga nėra teikianti bendruomenines/ambulatorines paslaugas.

2. Bendra siūloma skirti suma – 40 mln. 247 tūkstančiai 909 Litai.

Projektų sąrašas:

Skemų pensionato pastato pirtis- skalbykla išorinių atitvarų rekonstravimas ir pastato energetikos sistemos modernizavimas, 436323 Lt

Skemų pensionato pastato Klevų 8 išorinių atitvarų rekonstravimas ir pastato energetikos sistemos modernizavimas, 382553 Lt

Skemų pensionato pastato Klevų 3 išorinių atitvarų rekonstravimas ir pastato energetikos sistemos modernizavimas, 327260 Lt

Skemų pensionato pastato Klevų 10-6 išorinių atitvarų rekonstravimas ir pastato energetikos sistemos modernizavimas, 1118011 Lt

Skemų pensionato pastato Klevų 10-1išorinių atitvarų rekonstravimas ir pastato energetikos sistemos modernizavimas, 383255 Lt

Linkuvos pensionato pirmo, antro ir trečio korpusų, aktų salės išorinių atitvarų ir susijusios infrastruktūros šiluminis izoliavimas, modernizavimas, fasado šiltinimas, šiluminių mazgų įrengimas, 1304797 Lt

VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės šilumos ūkio renovacija, 2768121 Lt

Jotainių pensionato gyvenamųjų pastatų Jotainiuose, Dvaro g. 1 rekonstravimas, II etapas, 3998282 Lt

VšĮ Šaukėnų psichiatrijos ligoninės šilumos energijos ūkio renovacija, 1161417 Lt

Jurdaičių pensionato 150 vietų gyvenamojo korpuso, valgyklos ir administracijos pastatų grupės renovacija, 2823158 Lt

Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filialo pastato (Baltikalnio g. 10) energetikos sistemų ir išorinių atitvarų rekonstrukcija, 1717262 Lt

Aukštelkės pensionato gyvenamųjų korpusų renovacija, apšildant išorines atitvaras, 685022 Lt

Šilutės pensionato pastatų ir energetinių sistemų modernizavimas, 7999794 Lt

Padvarių pensionato I korpuso renovacija, modernizuojant išorines aitvaras, 1043958 Lt

Padvarių pensionato III korpuso renovacija, modernizuojant išorines aitvaras, 893504 Lt

Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filialo pastato (Bangų g. 6A) energetikos sistemų ir išorinių atitvarų rekonstrukcija, 1707941 Lt

Viešosios įstaigos Švėkšnos psichiatrijos ligoninės pastatų ir energetinių sistemų modernizavimas, 7999422 Lt

Jasiuliškių pensionato pastatų rekonstravimas ir oro kondicionavimo sistemos įrengimas, 3497829 Lt